BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

MAKTUB

2010-03-14 parašė aurelyte

Dabartinį savo gyvenimo etapą vadinu - ieškojimu. Ieškojimu naujų idėjų, naujų gyvenimo kelių, naujų veiklų ir, galiausiai, savęs ieškojimu, to tikrojo kelio, kuriuo eidama jausčiau tikrąją pilnatvę, laimę ir pasitenkinimą tuo, ką darau.. Šioje vietoje norėčiau pacituoti Paulo Coelho, kuris savo garsiojoje knygoje “Alchemikas” teigia, jog kiekvienas žmogus turi gyventi savo asmeninę legendą, kuri kiekvienam yra duota - tereikia ją atrasti ir ja gyventi: “Asmeninė legenda - tai, ką tu visuomet norėjai daryti”. Tačiau kartais sunku suvokti, ko tu iš tiesų nori…Nuoširdžiai pavydžiu tiems, kurie visa savo esybe žino savąjį tikslą ir jo nuosekliai siekia. Visad žavėjausi tais, kurie jau mokyklos suole žinojo, ką jie veiks užaugę. Kita vertus, maža tokių, kurie užtikrinti visu 100%. Jei tu taip pat nesi tarp jų, neverta nusiminti. Niekada nevėlu ieškoti savojo kelio, nors ir tektų aplankyti keliukus, įveikti žvyrkelius, perplaukti upelius, ežerus ar net jūras, vandenynus, aplankyti kitus miestus, šalis ar net žemynus. Ir net jei tektų trumpam sustoti ties sankryža besidairant po naujus horizontus. Niekada nevėlu ieškoti ir, svarbiausia, bandyti.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad ieškojimas yra mano asmeninės legendos dalis…Ieškodama jaučiu, kad šviesa mano tunelio gale artėja, o tamsią akimirką guodžiuosi mintimi, kad tamsiausia valanda visuomet yra prieš aušrą…

Rodyk draugams

Tarp sapnų ir tikrovės

2010-03-13 parašė aurelyte

Neseniai sapnavau labai keistą sapną. Vieną keisčiausių kada nors sapnuotų…Nutariau jį užrašyti, kad neišsitrintų taip, kaip kiti lig šiol sapnuoti, nes jis - neįprastas…

“..Skrendu reaktyviniu lėktuvu beprotišku greičiu. Jis pakyla kitaip nei kiti. Pirmiausia jis sukasi lyg pašėlęs aplink savo ašį ir įnirtingai neria tiesia strėle aukštyn. Jaučiu beprotišką greitį. Nusileidžia jis ne kur kitur, o prie piramidžių. Didingų, išdidžių, įveikusių begalinę laiko tėkmę. Kaip ir įprasta šiandien, aplink jas gyvenimas tiesiog virte verda. Tačiau šįkart tai ne minia fotoaparatais apsiginklavusių turistų, tačiau eilė milžiniškų, sparnus išskleidusių lėktuvų. Maniškis kitoks - mažas, tačiau velniškai greitas ir manevringas lėktuvėlis. Kaip keista, pamanau sau, nors sapnuoju. Staiga įsėdu į jį ir skrendu toliau. Apsisuka jis lyg vijurkas ir skrieja jis stačiai aukštyn į dangų. Rodos, dar ir dabar jaučiu tą greitį.

Tačiau netrukus, kelionei dar net neįpusėjus, prieš akis atsiveria kraupus vaizdas, kurį prisiminus dar ir dabar oda pašiurpsta. Žvilgterėjus pro lėktuvo langą išvystu ant žemės (o gal kalnuose) liepsnose paskendusį ką tik sudužusį lėktuvą. Vaizdas kraupus, nes jo dalys išsibarsčiusios po skirtingus žemės lopinėlius. Štai jo liepsnojantis sparnas, o už kelių sekundžių išvystu pagrindinę lėktuvo dalį. Žodžiais nemoku nusikatyti to šiurpulingo, bejėgio jausmo, kad kažkas siaubingai kraupaus įvyko ir mirtina tyla užlieja tarsi nerimo banga. Ji suspengia kelias sekundes ir, o siaube! Pajuntu galingą sprogimo jėgą, kuri tėškia mano mažąjį lėktuvėlį žemyn…tespėju pagalvoti, kad tik kritimas būtų minkštas…jūra, vanduo…ir… rodos, tai įvyko! Nes manasis lėktuvas visu greičiu tėškėsi į vandenį…sunku pasakyti, kas buvo po to…jaučiu save ant kranto, o žmonės aplink sako: “..Urugvajus, Urugvajus”…”

Lig šiol nesapnavau nieko keistesnio. Ir kodėl Urugvajus? Tiesą pasakius, praktiškai nieko nežinau apie šią šalį ir niekad nesvajojau ten nuvykti…Šį sapną pasakoju jums todėl, kad įžvelgiu jame paslėptą prasmę. Manau, kad juo galima pasakyti, kad ne visad realiame gyvenime paprasta atsakyti, kodėl taip, o ne kitaip įvyko arba kodėl atsitiko tai, kas nebuvo planuota ir tikėta, o galbūt atsitiko tai, kas buvo trokšta ir svajota. Lyg situacija su dvejomis medalio pusėmis. Vieną dieną tu atverti vieną, o kitą, rodos, viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir pakeičia tavo likimą 180 laipsnių kampu. Į gerą ar į blogą. Tuo gyvenimas ir žavus, nes jis visad pilnas netikėtumų, pokyčių ar likimo vingų. Ir nereikia kaltinti jo už tai, kas atsitiko, nes viskas turi savo prasmę…nes esmė visad šalia…

2010.03.13

Rodyk draugams

Labas pasauli!

2010-02-05 parašė aurelyte

BLOGas.lt sveikina prisijungus prie blogerių bendruomenės. Tai pirmas tavo įrašas. Gali jį redaguoti arba ištrinti. Sėkmingo bloginimo!

Rodyk draugams